Ilgesio pilnai širdelei, nusišypsojo tyliai akelės… Riedančią ašarą nubučiavęs vėjelis plaukus suvėlęs, susirangęs užmiega … O mylimoji švelniai juos delnu šiltu – numyluoja, nuglosto… Ir tampa ramu… Glėbyje, tarsi vienu mylimieji patepę žmogum, klausosi savo plakimo širdžių, sielų dviejų- likimo vardu…