Šypsosi saulutė

Pilkas debesis prabyla… Ir lietutis lyja… Paukščiai krykštauja šalia… Krykštauju ir aš… Gaivią žolę pėdos liečia… Ir delnais renku aš lietų… Štai saulelė nusišypso… Ir akelės blizga… O vėjelis pučia, šnibžda, minteles užmigdo… Dairosi akelės, plazdanti širdelė… Tik ramybė nejučia apglėbia mane… Dar akimirka… Ir lietaus – nėra…

Lietus

Alyvų sodrus kvapas… Šalta… Apmirę paukščiai… Aplink tyku… Vakaras šviesus… Ir lietūs medžius plaka… Drebu ir nedrąsiai žengiu… Ištiesiu delnus į dangų, akeles užmerkiu… Ir šypsena veide suspindi… Toliau braidau po sodą ir laukus… Pribėgu prie obels ir žiedą gaivų kvėpinu… Apglėbia mane ramybė… Taip miela, malonu… Kai po alyva atsistoju, suvirpinu šakas, rasa gaivi lietaus užlieja… Gaivu ir lengva… Lietus aprimsta ir paukšteliai atgimsta…