Taip šventiškai

Taip šventiškai bunda
pumpurai ankstyvo ryto –
net paukščiai, vėjas
jais džiaugiasi prašvitus.

Taip džiugiai grįžta
iš miego sodo vėlės,
su neskuba jos skleidžias, –
žvelgiu į jas pro stiklą.

Širdis apsvaigusi suvirpa
nuo grožio tokio didžio,
išgirdęs saulės: – tu ateiki, –
einu po rasą pabraidyti.

Saulelė pateka lengvai

Paukštelių klykavimas užburia mane… Peteliškės žaismingai sukasi ore… Rasos ant lapų dar nėra… Uodžiu gėles… Šį ankstyvą rytą vėl atgimiau vaiku… Šalia manęs lėtai praskrieja gandras… Rytuose dangus nurausta… Ir akelės spokso… Į nežinią, į tylą… Jau nebesvarbu… Šalia lapeliai seno beržo kuždasi nebyliai… Varnėnai gėrisi ramybe… Ir gandras praplaukia šalia grakščiai dar sykį… Saulelė bunda palengva…