Ar prisimename?

Ar prisimename mes šiuos kraštus,
tėvelių numyluotus praeity
vaikeliams mūsų, mums, čia
dabarty?..

Ar prisimenam mes rytą
ir lopšinę sudainuotą glėbyje
kūdikėliams, mums su šypsena, nuoširdumu
veide?..

Ar prisimenam žaliuojančią gimtinę,
širdimis nuklotas pievas,
paukščių mums balsus skirtus, saulę
šviečiančią į ateity dangum?..

O jei prisimenam, kodėl dar negyvename,
taip, kaip išmokė mus vaikystė,
naiviai ir nuoširdžiai?..

 

Parašykite komentarą