Ankstyvas pavasaris

ankstyvas
pavasaris
ir dar neskamba
naktimis
gaivi giesmė
mažosios
lakštingalos

tik vėsuma,
kvapas žemės
skverbiasi
į paširdžius,
kyla –
perveria
mintis
ir lieka
apnuogintas
protas
su savimi

——–

svetimos tiesos
išblėsta,
pasitraukia
tolyn:
ir nežinai
kaip pasielgti,
kuo būti,
nebežinai
kas esi –

užsimerki,
klausaisi
alsavimo,
imi ir nakty
ištirpsti…

sugrįžus
atgimsti,
ir į pasaulį
kitaip jau
žiūri…