Drebančiomis rankomis ir
akimis žvelgiančiomis su noru nežinomybės
aš gyvenimą pasitinku.
Rytas su prašymu mirti ir malda gyvenimo.
Klausausi kūno ir širdies vos juntamo plakimo.
Auštančios mintys jausmų nubudintos,
ir ketinimas nutilti, rodosi, pasiekiamas.
Kelios dienos virto savaite,
O žmogus stiprus, laikosi.
Gyvenimu apie save nutyliu ir ašaras slepiu,
tik apie jas kalbu, parodyti nenoriu, negaliu,
jog esu ir aš- stiprumu…
Nemato, kai būnu, o norisi. Myliu.