aš jau nieko,
jau nieko
nenoriu daugiau…
tik tavęs,
tik tavęs –
mano meile,
dangau…
tik dar žemės
trupučio
ir lašo lietaus,
saulės blyksnio,
medžių, gimtinės,
žmogaus…
ir dar šypsenos
vaiko, anūkėlių
ir ainių…
džiaugsmo beribio,
o dėl laimės…
pasistengsim ir bus.
argi daug aš prašau
iš gyvenimo duoto?
tik tavęs,
tik tavęs –
dievaite,
aš noriu…
dėl tavęs,
tik tavęs
visko
taip noriu…