Įžengus man į sodą
Jaučiu aplink kaip gera
Ir tas gerumas skverbias
Iš lėto į mane
Žolė po kojom kvepia
Dulksna nuprausia skruostus
Ir vėjas kažką šneka
Ir paukštis ant šakos
Šis jausmas įsibrauna
Į sielą, aš – į sodą
Ir tampame mes vienu
Pasauliu be ribų