Rytas baltumu ankstyvas išpuoštas nakties tamsios… Įkvėpė širdim dalelę akimirkai gaivos… Šalia be vėjų medžiai kupini raudos, pavasariu sužysti skuba pumpurais gyvybės šilumos… Ir širdelė mana virtusi tylia daina, paukščio rytmečio giesme, aidu pasklidusia ir vėjo nešama… Vis žadina tave…