Basomis kilimu žolių

Vidurnaktis… Mėnulis blankus apšviečia mane, apšviečia visus esančius šalia: augančius medžius, žolę, kuria braidžioju basomis, gyvūnus… Nejaučiu džiaugsmo ar liūdesio, širdis plaka lėtai ir ramiai… Glostau žolę, bundančią iš poilsio gilaus, uodžiu- pavasaris… Toli, mašinų tylus gaudesys… Sudrėksta akys… Užlieja ramybė… Netenka prasmės gėris ir blogis… Pilnatvę pasitinkant…

 

Parašykite komentarą