Žyma: Ramuma
-
Į šeimą pasiprašė
Apsigyveno mano namuose griežlė… Susuko lizdelį pievoje, po atviru dangumi… Ir naktimis pavasario, kai lietūs švelniai kapsi, o alyvos taip svaigiai žydi, ji ėmė šėlioti viena, kol sulaukė pritarimo kitų… Kvietė pabūti lauke, su visais… Bent taip aš čirenimą jos supratau… Tikriausiai, kiekvienas suprantam savaip… Supratau, kaip norėjau, todėl išėjau… O lauke tikrai buvo gaivu ir jauku: nebaubė mašinos toli ir žmonės ilsėjos visi… Rodėsi man, kad ramybė glosto, kaip mama vaiką, mane… Ramuma, ramuma… Sušnibždėjo lyg į ausį kažkas… Ir apkabino gimtinė mane…
-
Balta naktis
Po šitiek laiko… Ir vėl naktis… Braidau basom po pilnatim… Atvėso žemė, nes… Ruduo… Ir pėdas gelia… Atpratau… Nuo obelų jau nuraškyti obuoliai… Baltam baltam esu rūke… Baltam paveiksle aš nakties, klausausi vėl savos širdies… Ir eterį pasklidusį uodžiu… Sodely, namuose… Čia, kur yra ramu…
-
Žaismas manyje
Aplankė žiema
Medžiai klausos ir aš
Atidunda aušraRamybė liūlia čia pat
Žaidžia many sutema
-
Pievon
Atsiguli pievon ir gera… Kvapsniai maloniausi kutena… O naktį dar mieliau būna… Atsisėdi nuogas, švytėdamas visas sodelyje… Paukštukai kad čirpia, rodos, net miego nereikia… Apsidairai – rūkas aplink, netoliese aušra… Akimis glostai žvaigždes… Ir dairaisi, ar kas nepaparacina… Nors kur ten… Aplink ramuma…
-
Dar saulelei neprabudus
Lengvu žingsniu žole žengiu… Akelės godžiai šypsos… Lietaus nulyta… Smagiai sukuosi žiogelių apsupty, tamsos glėby… Tuomet nedrąsiai surenku aš kvapnią rasą lietaus nusėtą ant alyvos lapų… Prausiu veidelį, šypseną jame ir akeles… O šalia – peteliškė balta, suplazda ore… Ir širdelė tyliai tyliai nusišypso… Širdelę gaubiančiai ramybei…
-
Dylanti delčia
Žvelgiu į dangų- dylanti delčia… Regiu žvaigždelių spiečių tyrame lauke, pakerėjusį mane… Simfonijai nakties apmirus… Vėjelio nebylus švilpimas… Tylus širdies plakimas… Šypsenos teikimas… Ramybės, jaukumo pajutimas…
-
Paukščio giesmė
Šią naktį kupiną vėsos… Apsupty gamtos… Sodelio pievoje guliu ir klausaus tylos… Plazda debesėliai ir žvaigždelės žėri… Paukštelis tolumoj prabyla… Nurimsta… Ir vėl suvirpina balselį… Širdelei miela…
-
Lietus
Alyvų sodrus kvapas… Šalta… Apmirę paukščiai… Aplink tyku… Vakaras šviesus… Ir lietūs medžius plaka… Drebu ir nedrąsiai žengiu… Ištiesiu delnus į dangų, akeles užmerkiu… Ir šypsena veide suspindi… Toliau braidau po sodą ir laukus… Pribėgu prie obels ir žiedą gaivų kvėpinu… Apglėbia mane ramybė… Taip miela, malonu… Kai po alyva atsistoju, suvirpinu šakas, rasa gaivi lietaus užlieja… Gaivu ir lengva… Lietus aprimsta ir paukšteliai atgimsta…
-
Basomis kilimu žolių
Vidurnaktis… Mėnulis blankus apšviečia mane, apšviečia visus esančius šalia: augančius medžius, žolę, kuria braidžioju basomis, gyvūnus… Nejaučiu džiaugsmo ar liūdesio, širdis plaka lėtai ir ramiai… Glostau žolę, bundančią iš poilsio gilaus, uodžiu- pavasaris… Toli, mašinų tylus gaudesys… Sudrėksta akys… Užlieja ramybė… Netenka prasmės gėris ir blogis… Pilnatvę pasitinkant…