Ir tylėjo veidelis
Šypsojos širdelė
Stebėjo akelės
Šoko saulelė
Kapsėjo lietutis
Liūdėjo mėnulis
Ir prausės gėlelės
Kai tirpo saulelė
Ir tylėjo veidelis
Šypsojos širdelė
Stebėjo akelės
Šoko saulelė
Kapsėjo lietutis
Liūdėjo mėnulis
Ir prausės gėlelės
Kai tirpo saulelė
Tirpsta danguje saulelė ir džiaugiasi širdelė… Iš pilko debesies pabyra ir lietutis lyja… Šokinėju per balas, gaudau spindulius ore… Prausiu veidą ir rankas, maudau pėdas žolėse… Nusišypso ir veidelis, žėrinčios akelės…
Pilkas debesis prabyla… Ir lietutis lyja… Paukščiai krykštauja šalia… Krykštauju ir aš… Gaivią žolę pėdos liečia… Ir delnais renku aš lietų… Štai saulelė nusišypso… Ir akelės blizga… O vėjelis pučia, šnibžda, minteles užmigdo… Dairosi akelės, plazdanti širdelė… Tik ramybė nejučia apglėbia mane… Dar akimirka… Ir lietaus – nėra…
Alyvų sodrus kvapas… Šalta… Apmirę paukščiai… Aplink tyku… Vakaras šviesus… Ir lietūs medžius plaka… Drebu ir nedrąsiai žengiu… Ištiesiu delnus į dangų, akeles užmerkiu… Ir šypsena veide suspindi… Toliau braidau po sodą ir laukus… Pribėgu prie obels ir žiedą gaivų kvėpinu… Apglėbia mane ramybė… Taip miela, malonu… Kai po alyva atsistoju, suvirpinu šakas, rasa gaivi lietaus užlieja… Gaivu ir lengva… Lietus aprimsta ir paukšteliai atgimsta…