Šis kūrinys greitesnis nei man įprasta. Norėjau valso ritmu kažką užrašyti. Taip garsai ir nuvedė iki šio kūrinio ir tokio tempo.
Žyma: Džiaugsmas
-
Džiaugsmo šokis
Kažkada parašiau svajodamas apie dukrelę, jei ją turėčiau, kaip ji po sodą džiaugsmingai vaikščiotų ir gėrėtųsi tuo, kas jame auga ir gyvena… Ir tos emocijos pagautas parašiau…
-
Sapnas
Prieš keletą dienų sapnavau tėvelių vestuves. Ne jaunų, o jau pagyvenusių. Ir jie buvo tokie laimingi. Susirinko artimieji, ir sesutė buvo. O aš tėvelius fotografavau, stengiausi suderinti įrangą ir užfiksuoti šią nepaprastą akimirką. Pradžia vestuvių buvo akimirkai atidėta ir aš nusisukau ieškoti mylimosios. Iš tos šviesos nužengiau į kokią tai pilką vietą tarp pastatų. Labai norėjau ją sutikti. Jau daug metų ji tokia nepasiekiama sapnuose. Prisiminęs, kad tėveliai ruošiasi sumainyti žiedus – atsigręžiau jų link. Rodosi, truko tik akimirką ta paieška. O tėveliai laimingi kartu. Jau su žiedais ant rankų. Krykštauja, gražūs, myluojasi. Suspėjau užfiksuoti tą akimirką kupiną šviesos ir jųdviejų meilės. Graži gavosi akimirka. Būtinai prisiminsiu šį sapną.
-
Apie meilę ir gyvenimą
Šypsotis – tai mylėti!.. Dalintis džiaugsmu ir šiluma su kitais… Gyventi – tai pažinti liūdesį… Niekada neregėjau dievaitės besišypsančios, visuomet tik su liūdesiu akyse ir tyla veide… Kaip tik nesistengiau jos pradžiuginti!.. Viską būčiau atidavęs, kad tik ji pažintų meilę… Taip ir neišmokau išmokau gyventi, o Jūs – mylėkite ir švieskite… Būtinai išmokite… Ir kitus to pamokykite…
-
Pasaulis ir Vaikai
Pasaulis paprastas labai, –
Kai vaiko dar žvelgi akim,
Kurių nedrumsčia apžavai.
Pasaulis paprastas labai,
Kurį, tikiuosi, pažinai –
Džiaugeisi ir buvai savim.
Pasaulis paprastas labai,
Kai vaiko dar žvelgi akim.Jei džiaugsmo tu nepažinai
Ir mažas daug tuomet verkei –
Liūdėt prasmės nėra visai.
Jei džiaugsmo tu nepažinai,
Saviems vaikams gal bus kitaip:
Suteikiant tai, už ką meldeis.
Jei džiaugsmo tu nepažinai,
Ir mažas daug tuomet verkei.
-
Pakilumas
Dabar dar mano siela liūdi
Ir skauda jai labai,
Nes džiaugsmą ji pajutus buvo,
Kurio daugiau patirti neišeis.Tas jausmas pakylėjo taip aukštai –
Dabar apleido jis mane.
Ir viskas taip niūru sugrįžus,
Kas manyje po visko dar užliko.Šis pakilumas leido man suprasti
Kokiam aš liūdesy buvau.
Ir net mintis nušvitusi nupurto,
Kad tu buvai tokiam pačiam.Tik norisi dabar man vieno:
Mintis pakeisti kitomis.
O tuo visu bjauriu – atsikratyti,
Pradėti viską nuo pačių pradžių……su tavimi – darsyk…
-
Likimo audėjas
Liūdnumas apninka dažnai,
Bet mokausi džiaugsmą pajausti.
Apkabinęs gyvenimą, suspaudęs gležnai
Matau, kuomet jis pradeda rausti.Savo rankomis, nors visai nestipriai,
Prie krūtinės savosios priglaudęs.
Likimą savo susietą stipriai,
Su tavim ir kitais, visad audžiu.
-
Akyse pavasariai
Vaiko akyse pavasariai, –
Nublanko saulės spinduliai.
Ir gaivios rasos žėri,
Lig šypsenos, taip nuoširdžiai.Prisiglaudžia ir gėlės,
Žolė nuo žemės stiebias,
Kai mažas vaikas gėris –
Jausmu, mintim apglėbia…
-
Taip šventiškai
Taip šventiškai bunda
pumpurai ankstyvo ryto –
net paukščiai, vėjas
jais džiaugiasi prašvitus.Taip džiugiai grįžta
iš miego sodo vėlės,
su neskuba jos skleidžias, –
žvelgiu į jas pro stiklą.Širdis apsvaigusi suvirpa
nuo grožio tokio didžio,
išgirdęs saulės: – tu ateiki, –
einu po rasą pabraidyti.
-
Malonu
Į vaiko rieškučius –
gyvenimo lašus…
Nupūtus rasą
nuo delnų
alyvos kvapą
prisimint žiedų…Bitelės dūzgesį
išgirsti kaip smagu!..
Su saulės spinduliu
bežaidžiant
tipenti basomis
žaliuojančiu
lauku…Švelniais delnais
paliečiant vėją
klausytis širdį
puošiančių
garsų…Jausmu apglėbiant
visa-
Malonu…
-
Ryto gaiva
Prausiasi medeliai ir slapstosi paušteliai… Į saują renkamas lietus išbėga pro pirštus… Šalia senų beržų lapeliai groja ir liūliuoja… O saulelė kruvina bunda palengva… Ir žiba akelės lobį radusios… Ir džiaugiasi pėdos gaivią žemę lytėdamos…
-
Tirpo saulelė
Ir tylėjo veidelis
Šypsojos širdelė
Stebėjo akelės
Šoko saulelėKapsėjo lietutis
Liūdėjo mėnulis
Ir prausės gėlelės
Kai tirpo saulelė
-
Saulelei tirpstant
Tirpsta danguje saulelė ir džiaugiasi širdelė… Iš pilko debesies pabyra ir lietutis lyja… Šokinėju per balas, gaudau spindulius ore… Prausiu veidą ir rankas, maudau pėdas žolėse… Nusišypso ir veidelis, žėrinčios akelės…
-
Džiaugsmas
Pajutau džiaugsmą… Jau seniai jo nejaučiau, kaip nejaučiau ir liūdesio… Troškimų nėra, o ir šis noras tau parašyti greitai išblės…