Mano gyvenimas žiedais išdabintas

Mano gyvenimas žiedais išdabintas,
Mano gyvenime šviečia aušrinė.
Ir auksu padangės man tviska,
Žemės glėby kasryt nubundu.

Prašalaitis pažiūri: apdriskusį randa,
Veide įspraustas slogus liūdesys.
Drebančiu balsu, būna, meldžiuosi:
Kokia tu graži, sapnuose tik mano esi.

Aš protingas, išminties man nestinga,
Kai sotus – žiūriu slapčia į kitas.
Mane liaupsina, giria ir sako širdingai:
Nuostabus tu esi, tik gyvenimas tavo nekoks.

Nesumaišykit manęs su mano gyvenimu –
Tik aš pats tokį sukūriau save.

[Apie tave sukasi mintys…]

Apie tave sukasi mintys
Naktelei apkabinus pečius
Ir glėby, rodosi, mano
Ilsisi meilė tavo šviesi…

Noriu išmokti būti vertu
Aš žinau, yra geresnių
Išsakyti, kas širdy – nedrįstu,
O galbūt žodžių tam nerandu…

Apie tave prabilo saulelė,
Degančios snaigės pražydo šalčiu,
Dar nenutilo tie švelnūs balsai,
Kurių klausiausi ir dūsavau ilgai…

Taip dienas ir naktis tavimi
Gyvenu, esu širdimi…