Tiek nedaug reikia džiaugsmui… Džiaugsmui patirti… Pamatyti raudonas putino uogas, to, kurį pats sodinai… Vaikštant po jauną miškelį leidžiantis saulei, taip miela, rudenį neskubantį pasitikt… Rodosi, ne tik ramybė apglėbus tave, bet ir džiaugsmas kažkoks pakilus… Sunkumus veja… O širdis daužos… Jei jau dabar taip nuostabu, nejaugi dar bus daugiau, nuostabiau?.. Vaikštai… Šypsaisi… Saulutė jau nusileido… Temsta… Tik vidujai vis dar šviesu…