Į jaunus delnus žmogui byrėjo trupinėliais laimė, šviesa… Ir šventė širdelė… Ramybė globojo, angelai šoko su ja… Verkė akelės – džiaugėsi saule, verkė akelės – jas prausė palaima… Ir glostė naktelė veidelį, ir migdė mėnuo vaikelį… Šypsojos širdelė plačiai, nuoširdžiai…