Turiu tau netrukdyti,
Paleisti, kad mylėtum. –
Tai žodžiai nesparnuoti,
O akmenys, tarytum.
Užgulę mano širdį, –
Visus, visus nuvyliau.
Šį liūdesį atspindi
Lietus, kurs laša tyliai.
Mylėti nepaliausiu –
Tavęs ir šio pasaulio.
Tiktai ramus galiausiai,
Iš sodo žengsiu žalio.