Po šitiek laiko… Ir vėl naktis… Braidau basom po pilnatim… Atvėso žemė, nes… Ruduo… Ir pėdas gelia… Atpratau… Nuo obelų jau nuraškyti obuoliai… Baltam baltam esu rūke… Baltam paveiksle aš nakties, klausausi vėl savos širdies… Ir eterį pasklidusį uodžiu… Sodely, namuose… Čia, kur yra ramu…
Žyma: Ruduo
-
Ašarėlės
Rytas baltumu ankstyvas išpuoštas nakties tamsios… Įkvėpė širdim dalelę akimirkai gaivos… Šalia be vėjų medžiai kupini raudos, pavasariu sužysti skuba pumpurais gyvybės šilumos… Ir širdelė mana virtusi tylia daina, paukščio rytmečio giesme, aidu pasklidusia ir vėjo nešama… Vis žadina tave…