Kilk paukšti
į dangų, į aukštį.
Iš ten mūs Žemelė
didžiulė, taip sakė,
matyti…
O griauname Ją
ir tik kaltais pasijaučiam,
už savo darbus
kasdienius atgailauti
išmokome…
Skrisk paukšti
į dangų, į aukštį ir
iš ten mums parneški
nors kruopelę
jautrumo atskleisti
savy…
Žemei ir žvaigždei
Rojum sukurti…
Kilk paukšti
į dangų, į aukštį…