Nužengus

Iš aukštai nužengęs ant Žemelės gulsiu,
Atsidusęs linksmumu į žvaigždes pažvelgsiu
Ryto nesulaukęs tau glėbin įpulsiu
Iš aukštai nužengęs ant Žemelės gulsiu,
Švelnumu tavo glėbyje užsnūsiu
Ir pakils sielužė, apkabins mėnulį
Iš aukštai nužengęs ant Žemelės gulsiu,
Atsidusęs laime į žvaigždes pažvelgęs…

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *