įeina motutė
į mano kambarį ir užsimena
kostiumą atnešiau
ir pakabinau tvarkingai
kam paklausiu
ir su tuo klausimu
pats atsakymą staiga surandu
motutė supratusi kad susigaudžiau
vis tiek įgarsina nusišypsojusi
laidotuvėms
atsidūstu
į šypseną atsakau tuo pačiu
jei chirurgui rankos sudrebėtų
ar komplikacija kokia nutiktų
pratariu
visko būna
atsako
eime sakau
pasimatuosiu ar ne
per didelis kostiumas
pasirodo per didelis
dar ne laikas
– – – –
taip ir pasitinku
gimties dienas
vienumoje
su laukimu viltingu
ir apmąstymais
anksčiau apie tėvelį
dabar
apie motutę.
Per mano gimties dienas, pavasariais, kuomet tėvelis sunkiai sirgo, vis tekdavo jam gultis į ligoninę. Savaitei ar dviem. Motutė jį lydėdavo ir taip aš namuose likdavau vienas. Su laukimu ir apmąstymais. Ši gimties diena taip pat tokia.