Liūdnumas apninka dažnai,
Bet mokausi džiaugsmą pajausti.
Apkabinęs gyvenimą, suspaudęs gležnai
Matau, kuomet jis pradeda rausti.
Savo rankomis, nors visai nestipriai,
Prie krūtinės savosios priglaudęs.
Likimą savo susietą stipriai,
Su tavim ir kitais, visad audžiu.