Čia ir Ten

ten,
kur
kalnuose
bodhisatvos
tantros
mokos


sėklelę
mažą
medžio
mintimis
“materializuosiu”-

kurti aš galiu-
išmoksiu…

. . .
ir užaugs
tenai alėjos,
tigrą rainą
glostyti
galės
kiekvienas,

o fakyrai
mums
padės
kūryboj…
– – –

čia,
atkursiu
savo
rankom
sodus…

tuos,
kuriuos
senolis
mano
užsodinęs
buvo,
tėviškes
vaikams
palikęs…

ir
dabar
kartu
mes
galim

vaikui
dovanoti
linksmą
Žemę…

Metas poilsiui

Snaigės krinta iš dangaus bežvaigždžio, dažo naktį baltumu žiemos… Mintys skrieja į tolybes ateities ir sugrįžta vėliai jos taip pat lig praeities… Dabartim žvelgiu į tamsą, spindinčiom jausmu šviesos akim… džiaugiasi laisvai širdis manoji – akimirka baltos žiemos čia pat… Gaivus kvėpavimas su šypsniu nebyliu veide… Tau poilsiui jau metas, žemele, mūs miela…