po netekties aplanko sielvartas
po sielvarto apatija
o po jos ateina rūstybė
ištroškusi nepamaitinama
naikindama tuos
kas sukėlė tą sielvartą
mainais atimdama
gyvenimo grožį
rūstybė kaip būsena
be jokio pasitenkinimo
ir džiaugsmas patiriamas tik tas
toks slegiantis nesugrąžinantis
daugiau į ten kur buvo
kažkada pilnatvė
rūstybė kaip suvokimas
žinojimas kas buvo gera
ir kas yra bloga
nes tai kas buvo gera
išlieka tik prisiminimuose
realybėje išdeginta