kuomet sugrįžai iš ligoninės
po savaičių sunkių ir
baimingų
prisėdai prie stalo virtuvėje
atsigėrei vandens
iš puodelio
iš to pačio puodelio
vandens to paties
atsigėriau ir aš
pažiūrėjai nedrąsiai į mus
tau palengvėjo
supratai
nesi atstumtasis
savo namuos
savo šeimos
– – – –
po savaičių
tave gaudžiau laukuos
nešiau puodelį vandens ir vaistus
tu nepamiršdavai
tiesiog tau buvo
gera žinoti
yra tie
kurie brangina tave
Susirgęs onkologine liga žmogus save gali palaikyti atstumtuoju. Jei po gydymo reikia pagalbos ar priežiūros – gali atsirasti baimė būti paliktam ar apleistam. Svarbiausia parodyti ir įgarsinti nedviprasmiškai, kad jis yra jums tiek pat brangus dabar, kaip ir prieš tai, prieš ligą. O „ gaudydavau“ tėvelį pjaunantį žolę su vejos traktoriuku, ar bevaikštantį po sodybą. Ramiai ir tyliai prieidavau prie jo, parodydavau puodelį ir primindavau, kad metas jau.