Senatvei jau glostant galvelę, pečius… Sėdi šalia mylimieji kartu… Patyrę kančių, nusivilimų, džiaugsmų… Myluoja ant kelių anūkėlius vaikų… Gėrisi vienas kitu… Ir tyli veideliai, bendrauja širdelės… Ir šoka ramybė žaismingai, svajingai… Pritaria laimei, jų meilei…
Žyma: Pilnatvė
-
Basomis kilimu žolių
Vidurnaktis… Mėnulis blankus apšviečia mane, apšviečia visus esančius šalia: augančius medžius, žolę, kuria braidžioju basomis, gyvūnus… Nejaučiu džiaugsmo ar liūdesio, širdis plaka lėtai ir ramiai… Glostau žolę, bundančią iš poilsio gilaus, uodžiu- pavasaris… Toli, mašinų tylus gaudesys… Sudrėksta akys… Užlieja ramybė… Netenka prasmės gėris ir blogis… Pilnatvę pasitinkant…