Tebūnie tau žvaigždės
Sapną šiąnakt siuvinės
Ir prabudusi tavoji siela
Šokiui dangų palytės
Atsigręžęs veidu mėnuo
Drąsiai pilnatin riedės
Vėjai medžiuose lingavę
Plaukus švelniai glamonės
Tebūnie tau žvaigždės
Sapną šiąnakt siuvinės
Ir prabudusi tavoji siela
Šokiui dangų palytės
Atsigręžęs veidu mėnuo
Drąsiai pilnatin riedės
Vėjai medžiuose lingavę
Plaukus švelniai glamonės
Dainuojantys medžiai linguoja nakty… Šoka žvaigždelės, mėnesiena rami, skraiste apdengta debesų, nebyli… Ir klausos širdelė kaip plaka tavoji, tyliai myluoja, švelniai globoja… O Mintys pasauly apglėbia… Ieško, suranda jos tavo šešėlį… Ir dainuojantys medžiai linguoja nakty… Ilgesingai klausos manoji širdis…
Sėdžiu naktyje, vienumoje… Šalia ošiantys medžiai išsiūbuoti vasaros vėjo linguoja… Grakščiai, palengva… Ir tyli namelis greta, skendi jis tamsoje… O širdelė dainuoja, skrajoja, ramybę myluoja… Ir ošiantys medžiai siūbuoja…
Žvelgiu į dangų- dylanti delčia… Regiu žvaigždelių spiečių tyrame lauke, pakerėjusį mane… Simfonijai nakties apmirus… Vėjelio nebylus švilpimas… Tylus širdies plakimas… Šypsenos teikimas… Ramybės, jaukumo pajutimas…
Po kojomis žemelė… Šilta naktelė… Be muzikos garsų, tylos ritmu… Krentu į pievą… Taip jauku, vėsu… Širdelei ramu… Ir panorau šią naktelę dangumi krintančios žvaigždelės… Spoksojo akelės… Sustingo… Išvydo… Žvaigždelė sutvisko, nuskriejo, ištirpo…
Šią naktį kupiną vėsos… Apsupty gamtos… Sodelio pievoje guliu ir klausaus tylos… Plazda debesėliai ir žvaigždelės žėri… Paukštelis tolumoj prabyla… Nurimsta… Ir vėl suvirpina balselį… Širdelei miela…