Dar vieną parašiau kūrinį. Natomis rašyti man paprasčiau – nėra žodžių, ir nuotaiką galiu perteikti tokią, kokia ji yra, ir pajautimą. Žvaigždėti dangūs, nes naktimis, lauke, kuomet žvaigždžių tiek daug, mane aplankydavo tokios mintys, kurias dabar šitaip įgarsinau.
Žyma: Naktis
-
Sapną siuvinės
Tebūnie tau žvaigždės
Sapną šiąnakt siuvinės
Ir prabudusi tavoji siela
Šokiui dangų palytėsAtsigręžęs veidu mėnuo
Drąsiai pilnatin riedės
Vėjai medžiuose lingavę
Plaukus švelniai glamonės
-
Dainuojantys medžiai
Dainuojantys medžiai linguoja nakty… Šoka žvaigždelės, mėnesiena rami, skraiste apdengta debesų, nebyli… Ir klausos širdelė kaip plaka tavoji, tyliai myluoja, švelniai globoja… O Mintys pasauly apglėbia… Ieško, suranda jos tavo šešėlį… Ir dainuojantys medžiai linguoja nakty… Ilgesingai klausos manoji širdis…
-
Ošiantys medžiai
Sėdžiu naktyje, vienumoje… Šalia ošiantys medžiai išsiūbuoti vasaros vėjo linguoja… Grakščiai, palengva… Ir tyli namelis greta, skendi jis tamsoje… O širdelė dainuoja, skrajoja, ramybę myluoja… Ir ošiantys medžiai siūbuoja…
-
Dylanti delčia
Žvelgiu į dangų- dylanti delčia… Regiu žvaigždelių spiečių tyrame lauke, pakerėjusį mane… Simfonijai nakties apmirus… Vėjelio nebylus švilpimas… Tylus širdies plakimas… Šypsenos teikimas… Ramybės, jaukumo pajutimas…
-
Žvaigždelė krito
Po kojomis žemelė… Šilta naktelė… Be muzikos garsų, tylos ritmu… Krentu į pievą… Taip jauku, vėsu… Širdelei ramu… Ir panorau šią naktelę dangumi krintančios žvaigždelės… Spoksojo akelės… Sustingo… Išvydo… Žvaigždelė sutvisko, nuskriejo, ištirpo…
-
Paukščio giesmė
Šią naktį kupiną vėsos… Apsupty gamtos… Sodelio pievoje guliu ir klausaus tylos… Plazda debesėliai ir žvaigždelės žėri… Paukštelis tolumoj prabyla… Nurimsta… Ir vėl suvirpina balselį… Širdelei miela…