Dar vieną parašiau kūrinį. Natomis rašyti man paprasčiau – nėra žodžių, ir nuotaiką galiu perteikti tokią, kokia ji yra, ir pajautimą. Žvaigždėti dangūs, nes naktimis, lauke, kuomet žvaigždžių tiek daug, mane aplankydavo tokios mintys, kurias dabar šitaip įgarsinau.
Žyma: Mintys
-
Moteris
Tiek daug metų moteris yra šešėliu. Jos nuopelnus pasisavina vyrai, kurie dažnai net nesusimąsto, kad šitaip pasielgia. Būna, susimąsto, bet problemos nemato. Iš dievaitės moteris kažkada pavirto į tylenę, kuri turi suimti visas negandas, nes ji kažkokiu būdu, kažkuriuo metu tapo už viską kalta. Vyrai taip nusprendė – pasakomis ir melais. Nusprendė iš dievaitės padaryti tarnaitę. Pasakyti kada ji graži ar negraži, o kada – purvina ar švari. Ir kartkartėm ją pradžiuginti: kuo rečiau, tuo labiau tarnaitė tai vertins.
O dievaitė netyli, nenutyli ir nesusitaiko. Būtų gražu, jei toks laikas ateitų. Dievaičių įsiklausymo.
-
Apie meilę ir gyvenimą
Šypsotis – tai mylėti!.. Dalintis džiaugsmu ir šiluma su kitais… Gyventi – tai pažinti liūdesį… Niekada neregėjau dievaitės besišypsančios, visuomet tik su liūdesiu akyse ir tyla veide… Kaip tik nesistengiau jos pradžiuginti!.. Viską būčiau atidavęs, kad tik ji pažintų meilę… Taip ir neišmokau išmokau gyventi, o Jūs – mylėkite ir švieskite… Būtinai išmokite… Ir kitus to pamokykite…