
Išleidau albumą.
Šis kūrinys greitesnis nei man įprasta. Norėjau valso ritmu kažką užrašyti. Taip garsai ir nuvedė iki šio kūrinio ir tokio tempo.
Dar vieną parašiau kūrinį. Natomis rašyti man paprasčiau – nėra žodžių, ir nuotaiką galiu perteikti tokią, kokia ji yra, ir pajautimą. Žvaigždėti dangūs, nes naktimis, lauke, kuomet žvaigždžių tiek daug, mane aplankydavo tokios mintys, kurias dabar šitaip įgarsinau.
Kažkada parašiau svajodamas apie dukrelę, jei ją turėčiau, kaip ji po sodą džiaugsmingai vaikščiotų ir gėrėtųsi tuo, kas jame auga ir gyvena… Ir tos emocijos pagautas parašiau…
Žvelgiu į dangų- dylanti delčia… Regiu žvaigždelių spiečių tyrame lauke, pakerėjusį mane… Simfonijai nakties apmirus… Vėjelio nebylus švilpimas… Tylus širdies plakimas… Šypsenos teikimas… Ramybės, jaukumo pajutimas…
Skendžiu jūroje dobilų baltų… Skamba pianinas… Muzika jausminga ir švelni… Širdelė virpa… Svajoju skambant pianinui, svajoju lauko vidury… Paukštelių, vienatvės apsupty… Ašarėlė akelėse skaidri… Nubraukiu gėlelės žiedeliu ir delne jį paturiu… Šypsos saulė… Aš taip pat… Myliu…